I. Įvadas

Statinio techninė priežiūra yra kertinis elementas, užtikrinantis pastatų saugumą, ilgaamžiškumą ir atitiktį galiojantiems teisiniams reikalavimams. Ši priežiūra apima nuolatinį stebėjimą, periodines apžiūras, pastebėtų defektų fiksavimą ir visų atliktų remonto darbų registravimą. Tinkamas šių procesų dokumentavimas yra gyvybiškai svarbus ne tik operatyvinei priežiūrai, bet ir teisinių prievolių vykdymui, atsakomybės nustatymui bei įrodymų pateikimui draudimo bendrovėms ar valstybinėms priežiūros institucijoms. Tvarkingas ir išsamus žurnalo pildymas leidžia laiku pastebėti ir ištaisyti galimus defektus, taip užtikrinant statinio saugumą ir padedant išvengti teisinių pasekmių, tokių kaip baudos ar net statinio eksploatacijos sustabdymas.

Pastaraisiais metais statybos sektorius patiria spartų skaitmeninės transformacijos procesą, kuris atveria naujas galimybes efektyvinti procesus, didinti skaidrumą ir gerinti duomenų prieinamumą. Elektroninis statinio techninės priežiūros žurnalas (STPŽ) yra vienas iš pagrindinių šios skaitmeninės evoliucijos įrankių. Jo tikslas – supaprastinti pastatų techninės priežiūros procesus, suteikiant galimybę lengvai kurti, tvarkyti ir saugoti visą su statinio priežiūra susijusią informaciją skaitmeninėje aplinkoje. Tai apima galimybę operatyviai fiksuoti apžiūrų rezultatus, nustatytus defektus, pateikti rekomendacijas, registruoti atliktus darbus, kviesti dalyvius, generuoti ataskaitas ir saugoti visus dokumentus su kvalifikuotais elektroniniais parašais.

Šioje ataskaitoje bus išsamiai apžvelgta elektroninio statinio techninės priežiūros žurnalo teisinė bazė, jo pagrindinės funkcijos ir, svarbiausia, naujausi numatomi pakeitimai, ypač susiję su Pastatų duomenų banko informacinės sistemos (PDBIS) įteisinimu. Ataskaitos tikslas – pateikti aiškią ir autoritetingą informaciją statybos, nekilnojamojo turto valdymo ir teisės specialistams, padedančią suprasti ir pasirengti būsimiems reguliavimo pokyčiams.

II. Elektroninis statinio techninės priežiūros žurnalas (STPŽ): Esminiai aspektai

Kas yra STPŽ ir jo paskirtis

Elektroninis statinio techninės priežiūros žurnalas (STPŽ) yra šiuolaikinė informacinių sistemų kategorija, apjungianti dokumentų ir procesų valdymo sistemas. Jis skirtas statinio techninės priežiūros žurnalo pildymui, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“ reikalavimų.

Pagrindinė STPŽ paskirtis yra registruoti visus statinio nuolatinio stebėjimo metu pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinės techninės įrangos defektus ar deformacijas, ypač tuos, kurie reikalauja statybinių tyrimų ar remonto darbų. Be to, jame privaloma registruoti periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktų duomenis, nurodant apžiūrų atlikimo datą, atsakingus vadovus, pastebėtus defektus ir numatytas ar atliktas priemones jiems pašalinti.

Teisinis pagrindas

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis statinio techninės priežiūros žurnalą, yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. D1-999 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“. Šis reglamentas įsigaliojo 2020 m. kovo 1 d..

Šį reglamentą papildo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 50 straipsnis, pavadintas „Statinio techninės priežiūros dokumentai“. Šiame straipsnyje aiškiai nurodoma, kad statinio techninės priežiūros žurnalas yra vienas iš privalomų statinio techninės priežiūros dokumentų, kartu su statinio techniniu pasu (ar techninės apskaitos kortele) ir statinio periodinių bei specialiųjų apžiūrų aktais.

STPŽ funkcijos ir pildymo reikalavimai

Elektroninis statinio techninės priežiūros žurnalas atlieka kelias esmines funkcijas, kurios yra būtinos efektyviai ir teisėtai statinio priežiūrai:

• Darbų registracija: Jame fiksuojami visi su technine priežiūra susiję darbai, įskaitant remonto, atnaujinimo ir techninės apžiūros veiksmus.
• Būklės analizė: Žurnalas yra įrankis, padedantis nuolat stebėti statinio techninę būklę ir operatyviai identifikuoti galimus trūkumus bei problemas.
• Atitiktis teisės aktams: Žurnale registruojami visi privalomi darbai ir patikrinimai, taip užtikrinant, kad statinys atitiktų visus galiojančius teisės aktų reikalavimus.
• Dokumentacija: Tai yra svarbus teisinis dokumentas, kuris gali būti naudojamas kaip įrodymas apie atliktus darbus draudimo, statybos ar valstybinėms institucijoms.

Svarbu pabrėžti, kad elektroninio STPŽ pildymo, įrašų tikrinimo, kontrolės ir naudojimo tvarka iš esmės nesiskiria nuo teisės aktuose nustatytos popierinio statinio techninės priežiūros žurnalo naudojimo tvarkos. Tai reiškia, kad elektroninis žurnalas yra skaitmeninė esamų teisinių reikalavimų vykdymo forma, o ne nauji esminiai reguliavimo reikalavimai. Už žurnalo pildymą ir tinkamą priežiūrą yra atsakingi statinio techniniai prižiūrėtojai, kurie privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją, pavyzdžiui, statybos inžinieriaus kvalifikaciją ypatingiems statiniams.

Elektroninio statybos darbų žurnalo ir elektroninio statinio techninės priežiūros žurnalo skirtumai

Nors abi sąvokos – elektroninis statybos darbų žurnalas ir elektroninis statinio techninės priežiūros žurnalas – yra susijusios su statybos sektoriaus skaitmenizacija, jos turi skirtingą paskirtį ir taikymo sritį, todėl dažnai sukelia painiavą. Šiame kontekste yra itin svarbu aiškiai atskirti šiuos du dokumentus, siekiant užtikrinti teisinį tikslumą ir išvengti neteisingo reguliavimo supratimo ar taikymo.

Elektroninis statybos darbų žurnalas yra skirtas statybos procesui dokumentuoti. Jame fiksuojama statybos eiga, atlikti darbai, naudojamos medžiagos, statybos dalyvių veiksmai ir kiti su pačiu statybos procesu susiję duomenys. Jo privalomumas valstybės biudžeto lėšomis statant įsigaliojo nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., o privačiomis lėšomis – nuo 2023 m. gegužės 1 d. Be to, nuo 2023 m. sausio 1 d. jis tapo privalomas ir ūkio būdu statant vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus bei pagalbinius ūkio paskirties pastatus, kurių bendrasis plotas viršija 300 kvadratinių metrų. Pagrindinis šio žurnalo tikslas yra efektyviau valdyti statybos procesus, palengvinti statybos priežiūrą ir patikrą, užtikrinti skaidrumą ir mažinti šešėlinę ekonomiką statybos sektoriuje.

Priešingai, elektroninis statinio techninės priežiūros žurnalas (STPŽ) yra skirtas statinio eksploatacijos etapui. Jame fiksuojama pastato būklė, nustatyti defektai, atlikti priežiūros ir remonto darbai po statybos pabaigos. Jo pagrindinis tikslas – užtikrinti statinio saugumą ir atitiktį reikalavimams per visą jo gyvavimo ciklą.

Šių dviejų žurnalų atskyrimas yra gyvybiškai svarbus, nes nors abu prisideda prie statybos sektoriaus skaitmenizacijos, jų teisiniai reikalavimai, taikymo etapai ir pagrindiniai tikslai skiriasi.

Lentelė 1: Elektroninio statybos darbų žurnalo ir Elektroninio statinio techninės priežiūros žurnalo palyginimas

Šis palyginimas pabrėžia, kad nors abu žurnalai prisideda prie statybos sektoriaus skaitmenizacijos, jie yra skirti skirtingiems statinio gyvavimo ciklo etapams ir turi specifinius teisinius bei funkcinius reikalavimus. Supratimas apie šiuos skirtumus yra būtinas, norint tinkamai taikyti reguliavimą ir išnaudoti kiekvieno žurnalo teikiamus privalumus.

III. Naujausi pakeitimai ir ateities perspektyvos

Pastatų duomenų banko informacinės sistemos (PDBIS) įteisinimas ir tikslai

Vienas reikšmingiausių ir artimiausių pokyčių statinio techninės priežiūros srityje yra Pastatų duomenų banko informacinės sistemos (PDBIS) įteisinimas ir jos integracija į esamą reguliavimo sistemą. PDBIS yra kuriama siekiant centralizuotai tvarkyti pastatų priežiūrai ir renovacijai skatinti reikalingus aktualius duomenis. Šis žingsnis atspindi platesnį valstybės tikslą – ne tik stebėti pastatų būklę, bet ir aktyviai skatinti jų atnaujinimą bei modernizavimą visoje šalyje.

Pagrindinis PDBIS įsteigimo ir plėtros tikslas yra efektyvinti pastatų naudojimo priežiūrą. Sistemos diegimas siekia sumažinti administracinę naštą savivaldybėms, kurios šiuo metu susiduria su didžiuliu pastatų patikrų kiekiu (pvz., Vilniaus miesto savivaldybės specialistai kasmet privalo patikrinti apie 17 tūkstančių pastatų). Centralizuotas duomenų valdymas ir prieinamumo gerinimas prisidės prie daugiabučių namų ir viešųjų pastatų naudojimo priežiūros kokybės gerinimo. Šios sistemos įsteigimas žymi strateginį poslinkį nuo decentralizuoto ir galbūt popierinio priežiūros įrašų saugojimo prie centralizuoto, skaitmeninio duomenų banko. Tai ne tik skaitmenina esamus procesus, bet ir kuria išsamų duomenų turtą, kuris gali būti naudojamas platesniems politikos sprendimams, ypač miesto plėtros ir energetinio efektyvumo (renovacijos) srityse. Surinkti duomenys bus naudojami ne tik atitikčiai užtikrinti, bet ir analizei, siekiant nustatyti renovacijos poreikius, prioritetus ir stebėti renovacijos programų efektyvumą. Tai perkelia STPŽ duomenų svarbą iš operacinio lygmens į strateginį, paveikiantį platesnę statybos ir nekilnojamojo turto politiką.

Privalomas duomenų kaupimas PDBIS: nuo 2025 m. lapkričio 1 d.

Esminis pokytis, susijęs su PDBIS, yra numatomas privalomas duomenų kaupimas šioje sistemoje. Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. bus įteisintas privalomas daugiabučių namų ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų kasmetinių apžiūrų duomenų kaupimas Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje. Ši data yra kritinė visoms suinteresuotoms šalims, nes ji nustato privalomo elektroninio STPŽ duomenų pateikimo pradžią tam tikriems statiniams.

Šis privalomumas apims dvi pagrindines statinių kategorijas:

• Daugiabučius namus.
• Savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius viešuosius pastatus.

Techniniai prižiūrėtojai, atsakingi už šių pastatų priežiūrą, privalės elektroniniame techninės priežiūros žurnale registruoti pastato nuolatinio stebėjimo metu pastebėtus defektus ar deformacijas ir nustatyti pastato būklės lygį. Šiame kontekste bus reikalaujama pateikti detalius duomenis apie įvairius pastato komponentus, įskaitant:

• Pamatus, laikančiąsias pertvaras ir kolonas.
• Išorines sienas, vidines pertvaras, perdangas, stogą.
• Bendrojo naudojimo balkonus ir lodžijas, langus, išorines duris, laiptinių laiptų konstrukcijas.
• Dujų, šildymo, karšto vandens, elektros, bendrosios vėdinimo ir kitas sistemas.

Detalus pastato komponentų, kuriems turi būti registruojami defektai, sąrašas rodo, kad bus naudojama labai detali ir standartizuota duomenų rinkimo metodika. Toks detalumas leis tiksliau nustatyti priežiūros poreikius ir palengvins būklės pagrindu vykdomą priežiūrą. Be to, ilgalaikėje perspektyvoje, remiantis empiriniais duomenimis apie dažniausiai pasitaikančias problemas, tai gali paveikti statybos kodeksus ir standartus. Konkretus defektų registravimo sąrašas reiškia, kad sistema siekia surinkti ne tik bendrą informaciją, bet ir labai specifinius duomenis apie pastato būklę. Tai leidžia ne tik identifikuoti problemas, bet ir analizuoti jų pasikartojimą, priežastis ir mastą. Tokie duomenys gali tapti pagrindu tobulinti statybos technologijas, medžiagas ir priežiūros metodikas, taip pat tiksliau planuoti investicijas į pastatų atnaujinimą. Tai yra žingsnis link proaktyvios, duomenimis pagrįstos statinių priežiūros.

PDBIS pasiekiamumas per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (TPS „Vartai“)

Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS) bus nemokamai pasiekiama, o jos paslaugos bus teikiamos tik per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (TPS „Vartai“). Ši integracija reiškia, kad PDBIS taps neatsiejama esamos valstybės e-paslaugų infrastruktūros statybos sektoriuje dalimi.

PDBIS integravimas su TPS „Vartai“ rodo siekį sukurti vieningą e-valdžios platformą visam statybos sektoriui. Tai reiškia, kad duomenys iš elektroninio STPŽ taps platesnės statybos informacijos ekosistemos dalimi, skatinančia sąveikumą ir išsamų duomenų valdymą per visą statinio gyvavimo ciklą. TPS „Vartai“ jau dabar yra centrinis portalas įvairiems statybos leidimams, dokumentams ir procesams. Integruodama PDBIS į šią sistemą, valstybė kuria vieną prieigos tašką visai pastatų informacijai – nuo projektavimo ir statybos (kur svarbus statybos darbų žurnalas) iki nuolatinės priežiūros ir renovacijos. Tai yra strateginis žingsnis link visiškai skaitmenizuoto ir tarpusavyje sujungto statybos sektoriaus, gerinant reguliavimo priežiūrą ir duomenų panaudojimą.

STR 1.07.03:2017 pataisų kontekstas ir tikslai

Pataisos, susijusios su STPŽ ir PDBIS, buvo parengtos atsižvelgiant į savivaldybių išsakytas pastabas, kad dabartinė statinių priežiūros periodiškumo tvarka yra neproporcinga ir sukelia perteklinę administracinę naštą. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste kasmet reikia patikrinti apie 17 tūkstančių pastatų, o tai reikalauja didelių žmogiškųjų ir finansinių išteklių.

Siūloma nauja tvarka prisidės prie daugiabučių namų ir viešųjų pastatų naudojimo priežiūros kokybės gerinimo, kartu mažinant biurokratinę naštą. Tai rodo valstybės siekį optimizuoti institucijų darbą, perkeliant dėmesį nuo masinių, dažnai formalizuotų patikrų prie duomenimis pagrįstos rizikos analizės. Nurodytas pakeitimų pagrindimas – sumažinti administracinę naštą ir pagerinti kokybę – rodo poslinkį link labiau rizika pagrįsto arba duomenimis pagrįsto priežiūros požiūrio. Vietoj bendrų periodinių apžiūrų, centralizuoti duomenys iš PDBIS galėtų leisti institucijoms identifikuoti didelės rizikos pastatus ar sritis, leidžiant efektyviau ir tikslingiau paskirstyti išteklius apžiūroms ir intervencijoms. Jei dabartinė sistema yra „neproporcinga ir sukelia perteklinę administracinę naštą“, tuomet naujoji sistema, rinkdama detalius, standartizuotus duomenis elektroniniu būdu, leidžia reguliuoti protingiau. Užuot fiziškai tikrinus kiekvieną pastatą kasmet, institucijos gali analizuoti PDBIS duomenis, kad nustatytų pastatus su didėjančiais defektų lygiais ar konkrečiomis konstrukcinėmis problemomis, ir tada atitinkamai teikti pirmenybę fizinėms apžiūroms ar nurodyti remontą. Tai yra žingsnis link „išmaniojo reguliavimo“, kurį įgalina skaitmeniniai duomenys.

Lentelė 2: Pagrindiniai elektroninio statinio techninės priežiūros žurnalo (STPŽ) Pakeitimai ir įsigaliojimo datos

Ši lentelė apibendrina esminę informaciją apie PDBIS įteisinimą ir privalomą duomenų kaupimą, įskaitant tikslią įsigaliojimo datą ir taikymo sritį, kas yra kritiškai svarbu planuojant atitiktį naujiems reikalavimams.

IV. Elektroninio STPŽ nauda ir iššūkiai

Skaidrumas, efektyvumas ir statybos sektoriaus skaitmeninimas

Elektroninio statinio techninės priežiūros žurnalo (STPŽ) ir Pastatų duomenų banko informacinės sistemos (PDBIS) diegimas reikšmingai prisidės prie didesnio skaidrumo statinio priežiūros procesuose. Skaitmeninis formatas leidžia lengviau sekti atliktus darbus ir nustatytus defektus, užtikrinant, kad informacija būtų prieinama ir patikima. Duomenų skaitmeninimas taip pat paspartins statybos sektoriaus pažangą ir bendrą procesų skaitmeninimą, skatindamas inovacijas ir efektyvumą visoje pramonėje. Perėjimas prie elektroninių žurnalų ir centralizuotų duomenų bankų yra platesnės nacionalinės strategijos, skirtos skaitmenizuoti visą statybos gyvavimo ciklą, dalis. Tai ne tik apie individualių pastatų atitiktį, bet ir apie modernesnės, efektyvesnės ir skaidresnės statybos pramonės kūrimą sisteminiu lygmeniu.

Statinio saugumo užtikrinimas ir teisinių reikalavimų laikymasis

Tvarkingai pildomas elektroninis žurnalas leidžia laiku pastebėti ir ištaisyti galimus defektus, užtikrinant statinio saugumą ir mažinant avarijų riziką. Elektroninis formatas palengvina įstatyminių reikalavimų laikymąsi, nes visi privalomi darbai ir patikrinimai yra registruojami centralizuotai. Tai padeda išvengti teisinių pasekmių, tokių kaip baudos ar eksploatacijos sustabdymas, kurios gali kilti dėl netvarkingo žurnalo pildymo. Elektroninės sistemos teikiama geresnė duomenų vientisumas ir prieinamumas gali žymiai sumažinti teisinę riziką pastatų savininkams ir administratoriams. Incidentų ar ginčų atveju, išsamus, patikrinamas skaitmeninis priežiūros veiksmų įrašas suteikia tvirtus įrodymus apie deramą kruopštumą, potencialiai sumažinant atsakomybę. Galimybė greitai ir patikimai gauti priežiūros įrašus, patvirtintus elektroniniais parašais ir laiko žymėmis, yra neįkainojama. Tai suteikia tvirtą gynybą nuo aplaidumo ar neatitikties reikalavimams pretenzijų. Elektroninis formatas iš esmės užtikrina geresnį audito sekimą ir duomenų vientisumą nei popierius, o tai yra pagrindinis teisinis pranašumas.

Potencialūs iššūkiai ir rekomendacijos suinteresuotoms šalims

Nepaisant akivaizdžių privalumų, elektroninio STPŽ ir PDBIS diegimas kelia ir tam tikrų iššūkių, kuriuos būtina spręsti, siekiant užtikrinti sėkmingą sistemos veikimą ir maksimalią naudą.

• Duomenų kokybė ir tikslumas: Svarbiausias iššūkis yra užtikrinti, kad techniniai prižiūrėtojai įvestų tikslius ir išsamius duomenis. Tai reikalauja tinkamo mokymo, aiškių gairių ir galbūt sertifikavimo programų, siekiant užtikrinti, kad visi duomenys būtų patikimi ir atitiktų reikalavimus. Prasta duomenų kokybė gali lemti netikslius vertinimus, o tai gali sukelti teisinius ginčus ar neveiksmingą renovacijos planavimą.
• Sistemos prieinamumas ir patogumas: Nors PDBIS bus pasiekiama per TPS „Vartai“, svarbu užtikrinti intuityvią sąsają, nuolatinę techninę pagalbą ir pakankamą infrastruktūrą, kad būtų išvengta sistemos perkrovų ir užtikrintas sklandus darbas visiems vartotojams.
• Duomenų saugumas ir privatumas: Kaip ir bet kurioje informacinėje sistemoje, kurioje kaupiami jautrūs duomenys, duomenų saugumo, kibernetinio saugumo ir privatumo užtikrinimas yra kritiškai svarbus. Būtina įdiegti griežtas apsaugos priemones, siekiant išvengti neautorizuotos prieigos ar duomenų pažeidimų, kurie gali sukelti privatumo pažeidimus ir teisinę atsakomybę.
• Pereinamasis laikotarpis: Reikės aiškios komunikacijos, išsamių gairių ir nuolatinio palaikymo pereinamuoju laikotarpiu iki 2025 m. lapkričio 1 d. Tai ypač svarbu mažesniems subjektams ir tiems, kurie galbūt mažiau susipažinę su skaitmeniniais įrankiais, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas prie naujos tvarkos.

Sėkmingas PDBIS ir privalomo elektroninio STPŽ įgyvendinimas priklauso ne tik nuo teisinių reikalavimų, bet ir nuo praktinio pritaikymo. Potencialūs iššūkiai, tokie kaip duomenų kokybė, vartotojų prieinamumas ir duomenų saugumas, yra kritiniai operaciniai ir teisiniai aspektai, kurie, jei nebus tinkamai išspręsti, gali pakenkti sistemos efektyvumui ir sukelti naujas neatitikties formas ar ginčus.

V. Išvados ir rekomendacijos

Elektroninis statinio techninės priežiūros žurnalas (STPŽ) yra esminis statinių priežiūros dokumentas, kurio teisinį pagrindą nustato STR 1.07.03:2017 ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Nors elektroninis formatas iš esmės nekeičia žurnalo pildymo reikalavimų, jis žymiai padidina efektyvumą, skaidrumą ir duomenų prieinamumą. Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiantis privalomas daugiabučių ir savivaldybių viešųjų pastatų duomenų kaupimas Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje (PDBIS) žymi reikšmingą poslinkį link centralizuotos ir duomenimis pagrįstos statinių priežiūros. Šio pokyčio tikslas yra sumažinti administracinę naštą savivaldybėms ir pagerinti bendrą statinių priežiūros kokybę visoje šalyje, taip pat skatinti pastatų renovaciją ir efektyvesnį jų gyvavimo ciklo valdymą.

Atsižvelgiant į artėjančius pokyčius ir jų reikšmę, teikiamos šios rekomendacijos suinteresuotoms šalims:

• Pastatų savininkams ir administratoriams: Rekomenduojama jau dabar pradėti ruoštis privalomam elektroninio STPŽ naudojimui PDBIS sistemoje. Tai apima užtikrinimą, kad jų techniniai prižiūrėtojai būtų tinkamai apmokyti ir pasirengę naujai tvarkai, taip pat numatyti galimas išlaidas, susijusias su sistemos diegimu ar darbuotojų apmokymais.
• Techniniams prižiūrėtojams: Būtina aktyviai domėtis PDBIS funkcionalumu, dalyvauti siūlomuose mokymuose ir nuolat tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius. Tikslus ir savalaikis duomenų įvedimas bus kritiškai svarbus naujos sistemos efektyvumui ir teisinių reikalavimų laikymuisi.
• Valstybės institucijoms: Svarbu užtikrinti sklandų PDBIS veikimą, teikti aiškias ir nuolat atnaujinamas gaires bei nuolatinę techninę pagalbą vartotojams. Taip pat būtina nuolat vertinti sistemos efektyvumą ir tobulinti ją atsižvelgiant į praktinę patirtį ir vartotojų atsiliepimus.
• Visoms suinteresuotoms šalims: Būtina skirti ypatingą dėmesį duomenų kokybei, saugumui ir privatumui. Tik užtikrinus šiuos aspektus, bus galima maksimaliai išnaudoti skaitmeninių sprendimų teikiamus privalumus ir išvengti galimų teisinių ar operacinių iššūkių.

Šie pokyčiai žymi svarbų žingsnį Lietuvos statybos sektoriaus skaitmenizacijoje ir modernizacijoje, siekiant efektyvesnės, skaidresnės ir saugesnės statinių priežiūros.